vėžinis

vėžìnis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ, vė́žinis (1) DŽ¹; Sut, S.Dauk, LL203, Rtr 1. NdŽ vėžiams priklausantis, jiems būdingas: Vėžìniai gyviai BŽ479. 2. NdŽ, DŽ¹ nj. su vėžio liga susijęs: Vėžìnis opėjimas MedŽ90. Vėžìnio naviko pašalinimas MedŽ90. Mutuotų ląstelių grupė pradeda be pasipriešinimo progresyviai daugintis ir prasideda vėžinis procesas rš. Pasakė, kad vėžìnė karpa Erž. Vėžìnė[je] ligoninė[je] vieni seniai Jd. | Vėžines žaizdas reikia išpjauti aštriu įrankiu, užgriebiant ir sveikai atrodančios medienos sluoksnį rš.